Psichologinis minimalizmas

Kaip mažiau jausmų, minčių, informacijos gali reikšti daugiau laimės Kai viduje mažiau triukšmo, girdime save garsiau.

Ramybės ilgesys. Mes gyvename pertekliuje. Ne daiktų, nors jų irgi daug. Bet minčių, jausmų, informacijos, atsakomybių, žmonių, skubėjimo. Kiekvieną dieną mūsų protas sugeria tiek, kiek prieš kelis dešimtmečius žmogus patirdavo per savaitę. Socialiniai tinklai, žinutės, skambučiai, darbai, lūkesčiai, rūpesčiai - viskas vienu metu. Ir viduje chaosas. Tame chaose mes prarandame ryšį su savimi. Prarandame ramybę. Emocinis triukšmas tampa nauja norma. Būtent todėl vis daugiau žmonių atsigrežia į psichologinį minimalizmą ne kaip mada, bet kaip išlikimo budą.

Kas yra psichologinis minimalizmas?
Tai sąmoningas pasirinkimas paprastinti savo vidinį pasaulį. Tai atsisakymas perteklinių minčių,
nereikalingų emocinių reakcijų, nereikalingos kaltės ar baimės, informacijos srauto, kuris neša tik
triukšmą.

Tai gebėjimas rinktis, ką įsileidžiu į savo vidų, ką nešiojuosi su savimi, ką paleidžiu.

Kodėl verta mažinti emocinį ir informacinį perteklių?

• Mažiau minčių – daugiau aiškumo.

• Mažiau emocinio triukšmo – daugiau vidinės ramybės.

• Mažiau išorinių stimulų – daugiau vidinio dėmesio.

Kai protas apsivalo, ima ryškėti tai, kas svarbiausia. Gyvenimas įgauna kontūrą. Prasideda tyla,
kurioje gimsta aiškumas.

Kas mums trukdo gyventi paprasčiau viduje?

1. Įpročiai reaguoti į viską. Ne viskas reikalauja mūsų dėmesio.

2. Baimė paleisti. Atrodo, kad viską turime spręsti, viską laikyti, viską kontroliuoti.

3. Skaitmeninis perteklius. Nuolatinis informacijos srautas kelia nerimą ir išsklaido dėmesį.

4. Emocinė priklausomybė nuo dramų. Kartais net nesąmoningai ieškome stiprių emocijų, kad
   jaustume, jog gyvename.

Psichologinio minimalizmo principai

1. Sąmoningas dėmesys. Kiekvieną dieną stebėk, kur nukeliauja tavo dėmesys. Ar tai tavo pasirinkimas?

2. Vidinė tvarka. Tavo mintys – tarsi kambarys. Ar jos sutvarkytos? Ką gali išnešti lauk?

3. Emocinis skaidrumas. Jausti – natūralu. Bet nereikia išgyventi kiekvienos emocijos iki dugno.

4. Informacinis atsiribojimas. Ribok, ką skaitai, ką žiūri, ko klausaisi. Ne viskas verta tavo dėmesio.

5. Paprasti sprendimai. Ne viskas turi būti sudėtinga. Paprastumas – tai jėga.

Kaip praktikuoti psichologinį minimalizmą?

• Pradėk nuo ryto. Neimk telefono pirmąją valandą. Leisk savo protui pabusti be išorinio triukšmo.

• Įvesk informacinę dietą. Atsisakyk bereikšmių naujienų, nereikalingų pranešimų, perteklinio turinio.

• Įvardyk savo minčių perteklių. Rašyk dienoraštį, kad išleistum tai, kas nebereikalinga.

• Išmok paleisti. Ne kiekviena emocija turi būti sprendžiama. Kai kurias reikia tiesiog leisti išnykti.

• Kurk tylos ritualus. Bent 15 minučių per dieną be ekranų, be pokalbių, be stimulų.

Rezultatai:

• Daugiau aiškumo galvoje.

• Ramybė, kuri nedingsta net triukšme.

• Stipresnis ryšys su savimi.

• Didesnis džiaugsmas paprastuose dalykuose.

Psichologinis minimalizmas – tai kvietimas grįžti į vidinę tylą. Ne bėgti nuo pasaulio, bet sukurti saugų atstumą tarp triukšmo ir savo esmės. Ir kartais būtent tas atstumas išgelbsti.

Mažiau nereiškia tuščiau. Dažnai tai reiškia giliau.

Tylos galia ir giluminė praktika

Tylos galia – kai niekas nekalba, pradedi girdėti esmę.

Tyla – tai ne tik garsų nebuvimas. Tai būsena, kai nutyla protas. Kai mintys, emocijos ir informacinis triukšmas nebepulsuoja kiekvieną sekundę. Psichologiniame minimalizme tyla yra ne tik priemonė – tai tikslas. Nes būtent tyloje prabyla tikrasis „aš“.

Kai protas aprimsta, pradedi girdėti save: savo norus, baimes, tikrąsias vertybes. Tada sprendimai tampa aiškesni, jausmai – tylesni, bet gilesni, o gyvenimas – mažiau chaotiškas, bet kur kas prasmingesnis.

10 praktinių būdų ugdyti psichologinį minimalizmą

1. Vienas ekranas vienu metu. Venk multitaskinimo, kai vienu metu žiūri filmą, skrolini telefoną ir tikrini el. paštą. Tai kuria vidinį chaotiškumą.

2. Informacinė pasninko diena. Kartą per savaitę atsisakyk žinių, socialinių tinklų ir el. pašto. Pažiūrėk, kaip keičiasi tavo vidinė būsena.

3. Minčių išrašymas. Kiekvieną rytą 10 minučių rašyk viską, ką galvoji, be struktūros. Išrašydamas išvalai mintis.

4. Emocijų detoksas. Atpažink, kurios emocijos kartojasi be reikalo. Ar iš tikrųjų reikia supykti dėl smulkmenų? Ar būtina nešiotis kaltę?

5. Pranešimų valymas. Išjunk nereikalingus pranešimus. Kiekvienas „ping“ vagia tavo dėmesį ir ramybę.

6. Kalbos mažinimas. Kartais verta patylėti. Ne viskas turi būti įgarsinta. Tylėjime slypi stiprybė.

7. Vienatvės praktika. Kartą per dieną pabūk visiškai vienas. Ne iš nuobodulio, o iš sąmoningo poreikio išgirsti save.

8. Tylos vaikščiojimai. Eik pasivaikščioti be muzikos, be telefono. Stebėk garsus, kvapus, pojūčius. Tai sugrąžina į dabartį.

9. Paprasti atsakymai. Neapsunkink minčių analizėmis. Kartais „nežinau“ arba „užteks“ yra viskas, ko reikia.

10. Minčių dieta. Kiekvieną kartą, kai pagauni save galvojant bereikšmę ar negatyvią mintį, sąmoningai ją pakeisk arba paleisk.

Dažniausios klaidos psichologiniame minimalizme

• Per dideli lūkesčiai. Minimalizmas nereiškia visiško emocijų nebuvimo. Tai ne apie šaltumą, o apie švarą.

• Perfekcionizmas. Kai kurie bando būti minimalistai tobulai. Bet tikrasis minimalizmas ne apie tobulumą, o apie tikrumą.

• Atsiribojimas nuo žmonių. Psichologinis minimalizmas nėra pabėgimas nuo žmonių. Tai mokymasis būti su jais sveikiau – be triukšmo ir kaukių.

Savistabos klausimai

• Kokia informacija mane šiuo metu apkrauna?

• Kokios mintys kartojasi be naudos?

• Kokių emocijų vengiu, bet jos vis tiek grįžta?

• Kuri veikla man sugrąžina ramybę?

• Kada jaučiu vidinį aiškumą? Kaip tai galiu atkurti dažniau?

Paprasti momentai tampa gilūs

Kai sumažėja triukšmas, įvyksta keistas pokytis: mažos detalės ima spindėti. Paukščio giesmė, šilta arbata, mylimo žmogaus žvilgsnis – visa tai pradedi jausti giliau. Nes nebelieka šimto dalykų, kurie atitrauktų.

Psichologinis minimalizmas sugrąžina gyvenimui skonį. Mažiau – tai nereiškia skurdžiau. Tai reiškia sąmoningiau. Tai reiškia gyventi su tuo, kas svarbiausia, ir paleisti visą kita.

Kartais mūsų protas panašus į kambarį, kuriame per daug baldų. Ir tik pradėjus išnešti perteklių atsiranda erdvės kvėpuoti.